Kai muzika persikelia ten, kur jos nesitikime

Menas kartais atrandamas ten, kur jo mažiausiai tikimės. Rugsėjo 9-ąją tokia vieta taps Lapių sąvartynas – erdvė, į kurią paprastai keliauja tai, su kuo jau atsisveikinome. Tačiau šįkart čia bus galima išgirsti bei pajaust tai, ko išmesti neįmanoma – muziką.

Čia skambės „Koncertas fortepijonui ir sąvartynui LT-moll“. Sąvartyno peizaže, tarp to, kas kadaise buvo pasirinkta, naudota, mylėta ar tiesiog reikalinga, suskambės fortepijonas. Pianistas Darius Mažintas atliks Philipo Glasso ciklą „Metamorphosis“ ir nebaigtus M. K. Čiurlionio kūrinius.

Tačiau šio koncerto muziką kurs ne vien žmogus. Į ją įsilies ir pati vieta – vėjas, paukščių balsai, metalo traškesys, tolstantys ir priartėjantys garsai. Visa tai, ko neįmanoma suplanuoti, surepetuoti ar pakartoti. Kartais fortepijonas nutils, ir tuomet prabils pati aplinka – ta, kuri įprastai lieka tik fonu. Kiekviena akimirka taps savita – nutiks tik kartą ir niekada nepasikartos.

Sąvartynas čia taps ne tik neįprasta koncerto erdve. Jis taps veidrodžiu, kuriame atsispindės mūsų kasdienybė. Čia susitiks mūsų pasirinkimai – tai, ką pirkome, naudojome, saugojome, o vėliau nusprendėme palikti. Daiktai, kurie kadaise buvo svarbūs, gražūs ar naudingi, čia taps atliekų istorijos dalimi.

Kasdien apie tai nesusimąstome. Išmetame daiktą, uždarome konteinerio dangtį ir tarsi užveriame duris į savo praeitį. Atrodo, kad daiktas dingo. Tačiau sąvartynas primena paprastą, nors ne visuomet patogią tiesą: išmesti nereiškia dingti.

Tai, ko nebenorime matyti, niekur nepranyksta. Daiktai tiesiog persikelia į kitą vietą – dažniausiai tokią, kuri yra už mūsų kasdienio žvilgsnio ribų. Ir galbūt būtent todėl sąvartynas yra daugiau nei vieta, kurioje kaupiamos atliekos. Jis tampa mūsų gyvenimo pėdsakų sankaupa.

Šiame kontekste muzika leidžia į sąvartyną pažvelgti kitaip. Ne kaip į vietą, nuo kurios norisi nusukti akis, bet kaip į erdvę, galinčią prabilti. Čia tai, kas paprastai lieka paraštėse, tampa pagrindiniu scenos veikėju. Garsai, kurių įprastai nepastebime, susitinka su muzika. O vieta, kurios dažniausiai nenorime prisiminti, tampa erdve klausytis.

Galbūt todėl šis koncertas kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų. Kiek mūsų kasdienybės lieka tokiose vietose? Ką iš tiesų reiškia išmesti? Ar galima ką nors išmesti taip, kad tai iš tikrųjų išnyktų? Ir kiek to, ko nebenorime matyti, vis dėlto pasakoja apie mus pačius?

Muzika čia tampa ne pabėgimu nuo sąvartyno, o būdu jį išgirsti.

Bent vienam vakarui ši vieta, įprastai esanti mūsų kasdienybės paraštėse, taps scena. O tai, ką buvome įpratę vadinti fonu, taps muzikinio pasakojimo dalimi.

Galbūt išeidami iš koncerto kitaip girdėsime ne tik muziką, bet ir pasaulį, kuriame gyvename – net tai, ką paprastai stengiamės kuo greičiau pamiršti ar nepastebėti.

Daugiau informacijos apie renginį – „Pabandom dar kartą“: https://www.pabandomdarkarta.lt