Atliekų kultūra: miškas – ne vieta atliekoms

„Atliekų kultūra“ tęsia penkių vaizdo siužetų ciklą, kviečiantį giliau pažvelgti į atliekų kelią, mūsų kasdienius pasirinkimus ir atsakomybę už aplinką, kurioje gyvename. Ketvirtojoje dalyje dėmesys sutelkiamas į tai, kas nutinka, kai atsakomybės pritrūksta, o atliekų vieta supainiojama su gamta.

Miškas – ne šiukšliadėžė, nors, kaip matome, kai kam vis dar atrodo kitaip. Reportaže humoristas Justas Pečeliūnas užklumpa vyrą, bandantį gamtoje atsikratyti padanga, ir primena paprastą, bet svarbią tiesą: net ir didelių gabaritų atliekos turi savo vietą – surinkimo aikšteles, kur jos gali būti tinkamai išrūšiuotos, perdirbtos ir virsti naujais daiktais.

Šiame siužete kalbama apie tai, kad atliekos, kurių negalima mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, neturi atsidurti nei pamiškėje, nei prie konteinerių, nei bet kur kitur, kur joms ne vieta. Surinkimo aikštelėse priimamos ne tik padangos ar kitos didelių gabaritų atliekos, bet ir seni baldai, durys, dviračiai, elektronikos, statybinės bei kai kurios pavojingos atliekos. Svarbiausia – nepalikti jų bet kur, o pasirūpinti, kad jos būtų perduotos tvarkyti atsakingai.

„Atliekų kultūra“ primena: atsakingas elgesys prasideda nuo sprendimo ne ieškoti patogiausio kelio, o rinktis teisingą. Net ir mažiausias žingsnis – pasidomėti, kur ir kaip priduoti atliekas – gali turėti didelę reikšmę kuriant švaresnę aplinką visiems. „Atliekų kultūra“ – tai ne tik žinojimas, bet ir gyvenimo būdas.

Atliekų kultūra: kaip tvarkomos mūsų mišrios atliekos? (I dalis)

Atliekų kultūra: rūšiavimas namuose – pirmas žingsnis į švaresnį rytojų (II dalis)

Atliekų kultūra: mažiau pirkinių, mažiau atliekų (III dalis)

Atliekų kultūra: miškas – ne šiukšliadėžė (IV dalis)

Šaltinis – Atliekų kultūra