Pavasarinio tvarkymosi iššūkiai – nepamirškite pasinaudoti nemokomomis paslaugomis

Atėjus pavasariui daugelis imasi generalinio namų tvarkymo: plaunami langai, peržiūrimos spintos, atsisveikinama su daiktais, kurie nebereikalingi ar jau seniai nebenaudojami. Tačiau kartu su švarinimosi džiaugsmu atsiranda ir kitas klausimas – kur dėti nereikalingus daiktus, kad jie netaptų problema nei kiemuose, nei prie atliekų konteinerių.

Susitvarkyti nereiškia „palikti prie konteinerių“

Prieš didžiąsias pavasario šventes atliekų tvarkytojai kasmet pastebi tą patį reiškinį – prie konteinerių atsiranda kalnai baldų, kilimų ar buitinės technikos.

„Kai kurie, tikėtina, turi gerų paskatų ir viliasi, kad prie konteinerių išrikiuotų daiktų kam nors prireiks, tačiau taip elgtis negalima. Pakanka vienam gyventojui palikti daiktą prie konteinerio ir čia pat pradeda augti bešeimininkių atliekų krūva. Tai ne tik darko aplinką, bet ir brangiai kainuoja, nes už bešeimininkių atliekų surinkimą ir išvežimą gyventojai turi papildomai susimokėti“, – sako Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (PRATC) atstovas Mindaugas Varnas.

Jeigu jums nebereikalingų, tačiau dar tinkamų naudoti daiktų neturite kam atiduoti, jie atrasti naujus šeimininkus gali specialiai tam skirtose dalijimosi daiktais stotelėse, kurias savo aptarnaujamuose regionuose visoje Lietuvoje turi įsirengę regioniniai atliekų tvarkymo centrai.

Vilniuje jos vadinamos DĖK`ui, Alytuje – TikoTiks ir Mainukai, Marijampolėje – Daiktų pasidalytuvės, Klaipėdoje – IMK, Panevėžyje – Keisk’is, Utenoje – Dalinkimės.

Dalijimosi daiktais stoteles bei atliekų priėmimo vietas patogu rasti Atliekų priėmimo vietų žemėlapyje.

Nemokama paslauga, kurią gali gauti kiekvienas

M. Varnas primena, kad naudoti nebetinkamus stambiagabaričius daiktus galima pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo (DGASA) aikšteles. Jei tokiomis paslaugomis niekuomet nesinaudojote, galbūt net nežinojote, kad tokia aikštelė greičiausiai yra visai netoli jūsų namų, mat per visą Lietuvą jų įrengta daugiau nei 100.

Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse surenkamos ne tik didelių gabaritų atliekos – seni baldai, langai, durys, dviračiai, kilimai, radiatoriai, automobilinės kėdutės, vežimėliai ar kitos didelių matmenų atliekos. Čia gyventojai taip pat gali atvežti buityje susidariusias išrūšiuotas statybines, elektronikos ar kai kurias pavojingas atliekas, kurių nevalia mesti į mišriųjų atliekų konteinerius.

Atliekų tvarkytojai, savivaldybė ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gyventojų patogumui kelis kartus per metus taip pat vykdo didelių gabaritų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu, iš anksto informuojant gyventojus apie datą, laiką ir vietą.

Kiekvienoje savivaldybėje atliekų surinkimas apvažiavimo būdu vykdomas skirtingai. Atliekos surenkamos iš tam tikrų taškų, paimamos nuo valdų iš anksto užsiregistravusių gyventojų, o ši paslauga gyventojams papildomai nieko nekainuoja.

Tokia paslauga sulaukia vis didesnio gyventojų susidomėjimo. Pavyzdžiui, Panevėžio r., Biržų r., Pasvalio r. ir Rokiškio r. savivaldybėse per vienus metus apvažiavimo būdu buvo surinkta 500 tonų didelių gabaritų atliekų – tai rodo, kad patogi ir nemokama galimybė atsikratyti nereikalingais daiktais skatina žmones elgtis atsakingiau.

Kur esi – ten ir namai

Atliekų tvarkymo specialistai primena, kad kiekvienas esame atsakingas už aplinką, kurioje gyvename ir kuria naudojamės kasdien.

„Nors švara įprastai prasideda nuo gyvenamosios erdvės, tikrai ja nesibaigia. Jei galvosime, kad susitvarkome tik namuose, o kiemu rūpintis privalo bendrijos, tai niekas nesikeis. Kartais tereikia pakelti vėjo nuneštą atlieką ir išmesti ją į artimiausią šiukšliadėžę. Kol lauksime, kiek žmonių dar praeis galvodami, koks netvarkingas miestas, tol jis ir bus toks“, – sako Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) Aplinkosauginės prevencijos padalinio viešųjų ryšių specialistas Vaidas Jankauskas.

Pasak pašnekovo, tvarkymasis namuose ar gyventojų talkos kiemuose, bendruomenės iniciatyvos ne tik suvienija žmones bendram tikslui, bet ir ugdo atsakomybės jausmą. O įdėti pastangų palaikant šią tvarką – ne taip jau sudėtinga, nes Lietuvoje sukurta gana patogi atliekų tvarkymo sistema: įrengti rūšiavimo konteineriai, sudaryti atliekų išvežimo grafikai, veikia didelių gabaritų atliekų aikštelės.

„Dažnai atrodo, kad vienas žmogus nieko nepakeis, bet būtent nuo tokių mažų žingsnių viskas ir prasideda. Kartais pakanka pakviesti kaimyną, draugą ar šeimos narį kartu sugrėbti žolę, nušluoti kiemą ar sutvarkyti atliekų aikštelę. Tokios paprastos, geros iniciatyvos gali tapti gražia tradicija, kuri suartina žmones ir keičia požiūrį į aplinką.

Kai gyventojai patys prisideda prie aplinkos tvarkymo, jie ima kitaip ją vertinti. Tada nebe taip norisi šiukšlinti, nes drauge su kaimynais tvarkei, labiau atkreipi dėmesį į kitų elgesį, jei būtina, sudrausmini. Tokios iniciatyvos veikia kaip prevencija, kuri pamažu keičia visų gyventojų požiūrį ir elgesį“, – priduria specialistas.

Šaltinis – Atliekų kultūra