Pavojingų atliekų namuose netrūksta: ar žinome, kur jos turi keliauti?

Kasdien kiekvienuose namuose susidaro įvairių atliekų. Popierių, stiklą ar plastiką vis daugiau žmonių rūšiuoja, tačiau ne visada aišku, kur turėtų atsidurti tušti buitinės chemijos buteliai, po remonto likę dažai, senos baterijos ar pasibaigusio galiojimo vaistai. Neretai šios atliekos atsiduria bendrame konteineryje, nors joms ten – ne vieta.

Pavojingoms buitinėms atliekoms priskiriami buitinės chemijos likučiai, lakai, dažai, skiedikliai, jų pakuotės, pasibaigusio galiojimo vaistai, baterijos, elektros ir elektronikos prietaisai, gyvsidabrio turintys gaminiai bei kitos pavojingomis medžiagomis užterštos atliekos. Jas atpažinti padeda ant pakuočių esantys įspėjamieji ženklai.

Tokios atliekos negali būti metamos į mišrių komunalinių atliekų ir rūšiavimo  konteinerius. Neteisingai rūšiuojamos pavojingos atliekos gali užteršti aplinką, pakenkti žmonių ir gyvūnų sveikatai, sukelti gaisrus bei sumažinti kitų atliekų perdirbimo galimybes. Jas tvarko tik specialias licencijas turinčios įmonės. Dalis pavojingų atliekų tvarkoma Lietuvoje, o kai kurios išvežamos į užsienį, kur yra tam reikalinga infrastruktūra.

Ką perkame šiandien, tą tvarkysime rytoj

Ar kas nors kviestų pavojingų atliekų surinkėjus dėl vieno tuščio valiklio buteliuko? Greičiausiai ne. Tačiau, pasak UAB „VAATC“ aplinkosaugos specialisto Mariaus Banaičio, apie būsimas atliekas verta pagalvoti dar parduotuvėje.

Renkantis buitinės chemijos priemones naudinga atkreipti dėmesį į jų sudėtį ir, jei įmanoma, rinktis mažiau aplinkai pavojingus produktus.

„Tai, ką naudojame, anksčiau ar vėliau sugrįžta pas mus. Esame įpratę rinktis kuo stipresnes valymo priemones, tačiau jų sudėtyje esančios medžiagos kartu su nuotekomis pasiekia valymo įrenginius, trikdo biologinius procesus, o vėliau patenka į upes ir ežerus. Ilgainiui tai daro poveikį tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai“, – sako M. Banaitis.

Ne mažiau svarbu atsakingai planuoti pirkinius. Perkant tik tiek, kiek iš tiesų reikės, mažėja tikimybė, kad po remonto ar kitų darbų liks nepanaudotų dažų, tirpiklių ar kitų pavojingų medžiagų, kurias vėliau teks utilizuoti.

Kur išmesti pavojingas atliekas?

Vilniaus regione pavojingos buitinės atliekos priimamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Jos veikia visose Vilniaus apskrities savivaldybėse, o sostinėje jų yra aštuonios. Gyventojai čia gali nemokamai pristatyti nedidelius buityje susidarančius pavojingų atliekų kiekius.

Tačiau tai – ne vienintelė galimybė. Pasibaigusio galiojimo vaistus priima vaistinės, panaudotoms baterijoms yra skirtos specialios surinkimo dėžutės įrengtos daugelyje prekybos centrų ir elektronikos parduotuvių, nebenaudojamus elektros ir elektronikos prietaisus nemokamai surenka juos tvarkančios įmonės – dažnai pakanka užregistruoti išvežimą, o atliekos paimamos tiesiai iš gyventojų namų.

Vis dėlto tvarkant rūsį, garažą ar sandėliuką kartais randama nepažymėtų talpų su neaiškios kilmės skysčiais ar milteliais. Tokiais atvejais eksperimentuoti nereikėtų.

„Geriau nerizikuoti ir kreiptis į pavojingų atliekų tvarkymo specialistus. Svarbiausia – nebandyti patiems nustatyti, kas yra talpose“, – pataria M. Banaitis.

Kodėl pavojingų atliekų tvarkymas toks sudėtingas?

Pavojingų atliekų tvarkymas yra vienas sudėtingiausių atliekų tvarkymo procesų. Pirmiausia reikia nustatyti, kokios medžiagos yra talpose, užtikrinti jų saugų laikymą, o dalį atliekų išgabenti į užsienį, nes Lietuvoje nėra visų jų apdorojimui reikalingų technologijų.

Todėl planuojant remontą ar kitus darbus verta iš anksto įvertinti, kiek medžiagų iš tiesų prireiks.

„Jeigu nusiperkama gerokai daugiau dažų ar skiediklių, nei jų sunaudojama, nereikėtų tikėtis, kad šių atliekų tvarkymo išlaidas padengs visi mokesčių mokėtojai. Galioja paprastas principas – teršėjas moka“, – primena aplinkosaugos specialistas.

Viena pavojingų atliekų pakuotė gali užteršti visą konteinerį

Šiandien mišrios komunalinės atliekos rūšiuojamos moderniuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, tačiau net ir pažangios technologijos negali ištaisyti visų gyventojų klaidų.

Jeigu į konteinerį patenka neužsuktas tirpiklio butelis ar dažų skardinė su likučiais, išsiliejusios pavojingos medžiagos gali užteršti visą konteinerio turinį. Tokiu atveju atliekų kokybiškai išrūšiuoti ar perdirbti praktiškai nebeįmanoma.

„Esu matęs, kaip konteineryje išsiliejęs tirpiklis sugadino visą jo turinį. Po to galima rūšiuoti kiek nori – atliekos jau būna užterštos. Namuose chemikalų juk nepilame bet kur, tačiau išmetant atliekas apie tai kartais pamirštame“, – sako M. Banaitis.

Geriausia atlieka – ta, kuri nesusidaro

Pasak specialisto, efektyviausias būdas mažinti pavojingų atliekų kiekį – jų prevencija.

Verta pirkti tik tiek, kiek iš tiesų reikės, nepasiduoti akcijoms, o jei įmanoma – rinktis mažesnes pakuotes. Jeigu pavojingų atliekų vis dėlto susidaro, jas būtina pristatyti į tam skirtas surinkimo vietas.

„Pirma taisyklė labai paprasta – nepirk, ko nereikia. O jei jau įsigijai priemonę, perskaityk informaciją ant pakuotės. Jei matai ženklą, kad atliekos negalima mesti į bendrus konteinerius, pasirūpink tinkamu jos sutvarkymu – nuvežk į atliekų surinkimo aikštelę arba pasinaudok atliekų surinkimo paslauga“, – pataria M. Banaitis.

Pavojingos atliekos sudaro tik nedidelę dalį buitinių atliekų, tačiau jų poveikis aplinkai gali būti neproporcingai didelis. Todėl tinkamas jų tvarkymas prasideda nuo paprasto sprendimo – nemesti jų į bendrą konteinerį, o pristatyti į specialias surinkimo vietas. Nedidelė pastanga šiandien padeda išvengti gerokai didesnių problemų ateityje.

Šaltinis – Atliekų kultūra